Labai svarbu suprasti, kokiais būdais mes galime įtakoti šuns judesius bei laikyseną atliekant pratimus.
Fitneso įranga
Platformos, targetai, laiptukai – visa tai mums padeda paaiškinti šuniui, kur reikia stovėti, gulėti, sėdėti, kaip laikyti, lygiuoti pėdutes, kuria kryptimi judėti. Kokių platformų reikia pradžios užsiėmimams ir kaip paruošti tinkamą įrangą, rasite straipsnyje Fitneso įranga
Vedlio laikysena ir judesiai
Šuo labiausiai reaguoja į mūsų kūno kalbą, t.y. kur ir kaip mes stovime, kur laikome ranką su skanuku ir netgi kaip atiduodame skanuką. Atliekant fitneso pratimus pirminis tikslas yra judesys ir laikysena, o žodinių komandų vykdymas yra tik “pašalinis efektas”. Būtent dėl to viską darome taip, kad būtų atliktas teisingas judesys, išlaikyta teisinga pozicija, o žodinės komandos lieka antrame plane.
Taigi hendlerio darbe yra kelios taisyklės.
Visada stovime tiesiai prieš šunį. Kviečiame užlipti ant platformų taip pat stovėdami tiesiai priešais šunį, o ne einam su šuniu kartu, o kai jis užlipa ant platformų, tada bandom apeiti ir atsistoti šuns priekyje.
Noras stovėti šone yra instinktyvus, nes tada gerai matotsi visas šuo. Čia geriausias pagalbininkas būtų šone stovintis veidrodis, kuriame matysite visą šunį, nepersikreipdami ir nepaeidami į šoną. Kitas variantas – filmuoti šunį telefonu iš šono ir vaizdą suprojektuoti į televizorių ir ten stebėti šuns poziciją.
Nors mums atrodo, kad šuo žiūri į ranką, laikomą tiesiai prieš jo nosį, jis vis tiek permeta daugiau svorio ant priešingos pusės. Blogybė yra tame, kad mes dažniausiai dirbame ta pačia ranka ir automatiškai stosime šuniui iš to pačio šono, ko pasekoje šuo išmoks daugiau svorio laikyti ant vienos ar ant kitos pusės, o ne tolygiai ant abiejų. Taip skatinsime nesimetrišką šuns laikyseną ir raumenų darbą, o tada treniruotės atneš daugiau žalos nei naudos.
Hendleris stovi šuns dešinėje, svoris permestas ant kairės pusės, nors skanuką laiko dešinėje rankoje tiesiai prieš šuns nosį.
Hendleris stovi tiesiai, svoris pasiskirstęs vienodai.
Atstumas tarp šuns ir hendlerio. Ši taisyklė ypač svarbi mokymosi pradžioje – atidžiai stebėkite ir kontroliuokite, kokiu atstumu nuo šuns stovite. Tai neturi būti nei per arti, nei per toli, nes tai taip pat įtakoja šuns laikyseną. Jeigu norėsite, kad šuo užliptų ant 2 platformų ir sustotų, o pats tuo tarpu atsitrauksite per toli nuo platformų, žinoma, šuo seks paskui jus ir nesustos, o perlips platformas ir ateis iki jūsų. Ir atvirkščiai, jeigu sustosite per arti – nelips ant tos platformos, prie kurios prisiglaudęs stovi vedlys.
Rankos padėtis. Ranką su skanuku laikome ties savo vidurio linija – ne kairėje, kaip daro kairiarankiai, ne dešinėje, kaip daro dešiniarankiai, ne už nugaros, kai norime, kad šuo nesiektų skanuko be leidimo… Visada priekyje ties savo vidurio linija. Nes šuo visada seks ranką su skanuku, kreipsis į vieną ar kitą pusę ir taip ugdysime neteisingą laikyseną.
Jeigu šuo pasiekia ranką su skanuku, jis dažniausiai stengsis jį gauti – kiš nosį į delną, laižys, grauš… Todėl turime išmokyti šunį laukti leidimo paimti skanuką.
Ketvirta taisyklė apie tai, kaip atiduosite skanuką. Kai jau yra leidimas imti kąsniuką, atiduoti jį turite taip, kad šuniui nebereiktų dėti papildomų pastangų gauti skanuką, kad galėtų jį lengvai paimti. Šuo bandydamas išlupti, išlaižyti kąsniuką, įdarbina visą eilę kitų, tame pratime nereikalingų, raumenų, atlieka papildomus judesius, pameta balansą ir poziciją. Kąsniuką turime atiduoti taip, kad šuo išlaikytų teisingą galvos padėtį – daugumoje atvejų tai horizontali nosies linija sulygiuota vidurinėje (medialinėje) plokštumoje.
Vienas iš skanuko atidavimo būdų – dėti skanuką į atvirą delną. Kol nėra leidimo imti, skanuką uždengiate nykščiu, o kai tik duodate leidimą imti – patraukiate nykštį nuo skanuko ir šuo lengvai jį pasiima, lyg iš lėkštutės. Vienoje rankoje laikome kelis skanukus, ir po vieną porcijuojame į kitą delną-lėkštutę.
Kitas geras būdas – imti skanuką su dviem pirštais ir tiesiog įdėti jį šuniui į burną (imam kąsniuką iš vienos rankos ir kitos rankos dviem pirštais dedam šuniui į burną). Abi rankas visada laikom viena šalia kitos.
Skanukas atiduodamas iš delno lyg iš lėkštutės
Skanukas įdedamas tiesiai į burną
Dar vienas patarimas – prieš pradedant pratimą, susikaičiuokite kiek skanukų reikės šioje serijoje ir tiek pasiimkite į saują.
Pavyzdžiui atliekame pratimą “Sėsti – stoti”. Žinome, kad turime padaryti 5 pakartojimus, apdovanojame ir už atsisėdimą, ir už atsistojimą – viso 10 skanukų. Dar apdovanojame už atsistojimą į pradinę poziciją – 1 skanukas, dar reikės kąsniuko paleidimui į komandą “Laisvai” – dar 1, ir dar pasiimam 1-2 kąsniukus, jeigu reiktų pataisyti kojų lygiavimą. Taigi viso 10+1+1+2 = 14.
Turime juos saujoje ir mums mintyse jau nebereikia skaičiuoti, kiek kartų šuo atliko pratimą, galime koncentruotis į markerius, į pagyrimą už puikų atlikimą, stebėti šuns nuovargio požymius ir tt.